„Tarp tapybos ir tarnybos“

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus

Paroda „Tarp tapybos ir tarnybos“, skirta Petro Stausko 100-osioms gimimo metinėms ir specialiai šiai progai sukurtas dokumentinis filmas.

Kviečiame visuomenę susipažinti su vieno įsimintiniausių XX a. antros pusės Kauno meno pasaulio atstovų, tapytojo, akvarelininko ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Petro Stausko (1919–2003) kūryba bei vadovavimo muziejui iššūkiais gūdžiausiais sovietmečio metais.

P. Stauskui, savaip suvokusiam istorijos vyksmo esmę, patyrusiam ir 1941-jų tremtį, ir priverstinį dalyvavimą II Pasauliniame kare, vienu reikšmingiausių darbų tapo muziejaus kaip nonkonformizmo užuovėjos kūrimas. Tuo pačiu metu čia vykdavo oficioziniai renginiai ir dirbo ar slėpdavosi buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, lietuvių kultūrai nusipelnę Kazimiera Kairiūkštytė-Galaunienė, Adelbertas Nedzelskis, Povilas Karazija, Pranciškus Porutis, Bronius Petrauskas, prof. Tadas Petkevičius, iš direktoriaus pareigų atleistas P. Galaunė ir daugybė kitų sovietams nepatogių asmenų. Stausko apdairaus ir toliaregiško mąstymo dėka Čiurlionio muziejus tapo savita galimybių sistema, padėjusia ne tik išsaugoti vertingas kolekcijas, jas gausinti, bet ir atrasti naujas eksponavimo erdves. Jam vadovaujant pastatytos dvi naujos galerijos, atidaryti filialai Kaune (Pažaislio architektūrinis ansamblis, Vitražo ir skulptūros galerija Sobore, Keramikos muziejus Kauno rotušės rūsiuose, A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus), taip pat Druskininkuose, Jurbarke, o Kaunas buvo įgijęs „muziejų miesto“ vardą.

P. Stauskas, Aukštaitijos peizažas

P. Stausko šimtmečio jubiliejui paminėti skirti du vienas kitą papildantys epizodai: specialiai šiai progai sukurtas dokumentinis filmas ir paroda. Dokumentikoje meno mylėtojas išvys kadrus iš asmeninių Stasio Dargio, Malvydo Sakalausko, o taip pat Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus, Lietuvos literatūros ir meno archyvų, bei išgirs gerai pažinojusių dailininką pašnekovų mintis. Artimieji ir muziejaus bendradarbiai, menininkai ir menotyrininkai dalysis prisiminimais apie maestro. Pateikiami lig šiol nerodyti dokumentai iš Lietuvos ypatingajame archyve saugomos P. Stausko baudžiamosios bylos, tremtyje vykdytų apklausų protokolai, šeimos ir muziejaus archyvuose saugomos fotografijos bei maža dalelė gausybės akvarelių, tapybos darbų.

P. Stauskas, Rūtos Staliliūnaitės portretas

Parodoje karaliauja du žanrai: portretas ir peizažas. Pristatomi chrestomatiniai Lazdynų Pelėdos (1957), Rūtos Staliliūnaitės (1972), Pauliaus Galaunės (1973) ir kitų žinomų asmenų portretai. Peizaže vyrauja lietuviška tematika – gimtoji Aukštaitija („Duburaičiai“, 1980; „Jaskoniškės“, 1981), Kauno apylinkės („Alėja Pažaislyje“, 1968; „Senas Aleksoto kiemas“, iki 1964 ).

Parodos kuratoriai: Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė, Osvaldas Daugelis.

Filmo kūrybinė grupė: Linas Citvaras, Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė, Kristina Civinskienė

Rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba