„Knygelė nekaltoji arba visu greičiu pirmyn į šviesųjį rytojų“

M. K. Čiurlionio namai-muziejus

Liepos 22 d., trečiadienį, 16.30 val. atidaroma paroda „Knygelė nekaltoji arba visu greičiu pirmyn į šviesųjį rytojų“.

Iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių pristatomos XX a. knygos – gyvosios istorijos liudininkės. Vienos šimtus kartų liestos, vartytos nuvartytos, ašarėlėmis sulietos. Kitos saugotos, signatūruotos, dar kitos, net nepraskleistos, atgulę į muziejaus rinkinius taip ir nepasiekę adresato. Jų patekimo į muziejų istorijų tūkstančiai, bet šioje parodoje akcentuojame pačias knygeles – pirmąsias mūsų žinių, pažinties su plačiuoju pasauliu drauges, visaip įsiliejusias ir „plovusias“ mažųjų skaitytojų galveles. Ar tokia nekalta ji – „Knygelė nekaltoji“?

Ši paroda atskleidžia atsakomybes už skelbiamą žodį, kokia našta krenta ant knygų kūrėjo pečių kuriant, formuojant ateities visuomenę. Skirtingais XX a. dešimtmečiais knygas kuriantys ir leidžiantys, žmonės pateko į visokiausias išbandymų pinkles. Dažnai knygos atėjo pas skaitytoją ne kaip didžioji kūryba, ne kaip praeities pamokymai ateičiai, ne kaip šviesos misionierės, o kaip „kūrinys“ pagal tam tikras instrukcijas… Kai kūrėjas balansavo tarp sisteminio užsakymo ir kuriančiojo Aš, sabotuodamas pats save.

Parodoje pristatomos trys temos, išsikerojančios į gausybę potemių, charakterizuojančių kūrybos laiką, formą bei dvasią: senoji knyga kaip identiteto paieškos (1900–1918); lietuviška knyga išeivijoje (1944–1990); knyga mažiesiems Lietuvoje (1945–1990).

„Bralei, seseris, imkiet mani ir skaitikiet, Jr tatai skaitidami permanikiet“ patarė mums pirmojo lietuviško spausdinto žodžio Tėvas, Martynas Mažvydas, dar 1547 m. Anksčiau ar vėliau knyga ateina pas mus. Iš pradžių skaito ją mums kiti, paskui pats skaitai sau, vėliau skaitai kitiems…. Kinta forma, laikmena ir turinys, bet knyga savaime, kaip informacijos perdavimo priemonė, tų kurie Čia jau buvo, tiems kurie bus, išlieka ir išliks.

Projektą remia: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.

Projekto partneriai: Lietuvių liaudies buities ir Maironio lietuvių literatūros muziejai.

Projekto vadovė – Rasa Vaikutytė.