Gerardo Algirdo Stanislovo Šatūno vitražų paroda „Abstrakcija“

V. K. Jonyno galerija

Kurdamas vitražus G. A. S. Šatūnas idėjų semiasi iš fotografijų, aplinkos stebėjimo. Savo simpatijas menininkas atiduoda tradicinio vitražo, plono stiklo ir švino konstrukcijos, technikai.

Užsisvajojus ir atėjus įkvėpimui, plonas stiklas ima jungtis su švinu, taip gimsta kūriniai, taip gimsta paroda „Abstrakcija“. Tai kūriniai, nesusijęs su realybe, neatkartojantys nė vieno žinomo daikto ar reiškinio. Abstrakcija dažniausiai kuriama be parengtinio piešinio, kylanti spontaniškai iš dailininko santykio su plokštuma ir medžiaga, laisvai vystoma tema ir kompozicija. Išraiškinga, ryški spalvų paletė suteikia abstrakcijai savitas nuotaikas. Stebina, neįpareigoja ir neapsunkina žiūrovo iš anksto užduotomis temomis, o kiekvienas abstrakcijoje gali regėti tai, ką nori. G. A. S. Šatūnas sąmoningai nesuteikia darbams pavadinimo, kad neįspraustų darbų ir žiūrovo į rėmus. Autorius nori, kad kiekvienas galėtų kūrybiškai pažvelgti į kūrinį ir pasirinkti ar suteikti jam pavadinimą.

Su vitražo menu G. A. S. Šatūną supažindino jo brolis Konstantinas Eugenijus Šatūnas. Baigęs Vilniaus dailės institute vitražo specialybę, brolis kvietė į pagalbą vykdydamas įvairius užsakymus. Taip, dirbdamas kartu su broliu, G. A. S. Šatūnas išmoko vitražo išpildymo paslapčių.

G. A. S. Šatūnas, 1962 m. baigęs studijas tuomečio Kauno politechnikos instituto Statybos ir architektūros fakultete, dirbo Šilutėje vyriausiuoju architektu. 1971 m persikėlė į Druskininkus, kur toliau tęsė darbą valstybinio instituto „Komprojekto“ filiale. Kai tapo laisvesnis nuo pagrindinio darbo (projektavimo), ėmėsi fotografijos ir širdžiai mielo „žaidimo“ spalvomis ir linijomis su spalvotais stiklais – vitražo meno. G. A. S. Šatūnas vis mokosi ir tobulina savo vitražo kūrimo techniką, nebijodamas prisipažinti apie dar neatrastus vitražo meno kelius.