Atminties ženklai

A. ir P. Galaunių namai-muziejus
R. Penkauskas. A. ir P. Galaunių namai-muziejus

Parodoje pristatomi menininkų Rymanto Penkausko ir Antano Andziulio darbai, kurie pateikia savitą žvilsgnį į memorialinių namų palikimą, detales, šiandien tampančias vis aktualesnėmis.

2020 m. antroje pusėje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus memorialiniai namai įgyvendino projekto „Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus skaitmeninių paslaugų plėtra“ edukacijų ciklą „Virtualios animacijos praktikos tarpukario tyrimų kontekste“. Projekto veiklos apjungė ne tik tiriamą darbą su muziejuose esančiais eksponatais, archyvine medžiaga, bet ir suteikė įkvėpimo menininkų kūrybos interpretacijoms kultūros paveldo tema.

Projekto įgyvendinimo metu R. Penkauskas sukūrė keletą tikrai išskirtinių – vertinant jų meniškumą – darbų ciklų. Jo pastangų dėka dabar turime visą pluoštą labai puikių fotografinių vaizdų: viena vertus, savaip interpretuotų, antra vertus, ne tik pasižyminčių didele įtaiga, bet ir išsiskiriančių nepaprastu preciziškumu bei pagarba fiksuojamai medžiagai.

R. Penkauskas. L. Truikio ir M. Rakauskaitės namai-muziejus

Rymantas Penkauskas – tai išties neeilinis menininkas, kuris už savo fotografinius kūrinius yra pelnęs ne vieną solidų tarptautinį apdovanojimą, pavyzdžiui, 2009 m., už lietuvių liaudies tautinio kostiumo fotografijų koncepcijos sukūrimą ir atlikimą jam skirtas UNESCO globojamos tarptautinės parodos „Humanity Photo Awards“ Kinijoje žiuri prizas; 2010 m. – UNESCO globojamos tarptautinės bienalės „Tashkent ale 2010“ Uzbekistane sidabro medalis; 2011 m. – už fotografijų seriją „Kryžių kalnas“ – vėlgi UNESCO globojamos tarptautinės parodos „Humanity Photo Awards“ dokumentinis apdovanojimas.

R. Penkauskas. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus

A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje parengtai parodai „Atminties ženklai“ skirtuose Rymanto darbuose matome daugybę vertingų kultūros paveldo objektų, t.y. jo buvo atliktas didžiulis tiriamasis / dokumentavimo darbas. Daiktai čia – tarsi kokie atminties ženklai. Ne veltui, matyt, šis (raktinių) žodžių junginys šiuo atveju tapęs ir visos darbų kolekcijos, t.y. muziejų eksterjerų, interjerų ar eksponatų atvaizdų etc., bendru pavadinimu. Laikas, kaip žinia, kultūros paveldo objektams nėra gailestingas. Taigi, metams bėgant, šios Rymanto fotografijos, kaip fiksuojančios tai, kas nuolat nyksta, turėtų būti tik vertingesnės ir unikalesnės…

A. Andziulis. L. Truikio ir M. Rakauskaitės namuose-muziejuje esančio kilimo raštas

Projekto ,,Virtualios animacijos praktikos tarpukario tyrimų kontekste“ įgyvendinimo metu medžiagą apie muziejuose esančius eksponatus, istorijas, asmenybes (etc.) rinko bei archyvavo ir menininkas Antanas Andziulis. Šioje vietoje reikia atkreipti dėmesį, jog kaip savo kūrinių pagrindą Antanas naudoja presuotą kartoną, dengia jį rupiu gruntu ir užtapo emalio sluoksniu. Be to, pažymėtina, kad kone pagrindiniu inspiracijos šaltiniu šiame projekto kontekste dailininkui tapo tiek  A. ir P. Galaunių, tiek  L. Truikio ir M. Rakauskaitės namuose-muziejuje saugomų kilimų raštai bei spalvos.

A. Andziulis. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje esančio kilimo raštas

Paprastumas – tai itin svarbi A. Andziulio paveikslų savybė. Jo paveikslai, regis, tarsi nieko daugiau nereiškia ir nevaizduoja, kaip tik tai, kad jie patys yra daiktai, spalvomis dengtos plokštumos. Kita vertus, jų paskirtis dvejopa – puošti aplinką ir byloti… Be kita ko, savo sąlytį su menu A. Andziulis įvardina terminu „algoritminė procesuali tapyba“, reiškiančiu, kad tokia kūryba vyksta pagal griežtas taisykles, tam tikra seka, juoba jog tai nekasdieniškas, ypatingas aktas. Galime sakyti, kad šis tapytojas kuria savitas (koloristines) formas: pabrėžia paveikslų plokštumas, o kartu ir akcentuoja beveik pramoninį spalvos dengimo būdą…

A. Andziulis. A. ir P. Galainių namuose-muziejuje esančio kilimo raštas


Parodų kuratorius: Gintaras Kušlys

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba