Lietuviški naujametiniai ir kalėdiniai atvirukai, leisti sovietiniu laikotarpiu

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Gruodžio 2 d., ketvirtadienį, 17.30 val., artėjant gražiausioms metų šventėms, kviečiame į parodos „Lietuviški naujametiniai ir kalėdiniai atvirukai, leisti sovietiniu laikotarpiu“ atidarymą.

Šioje parodoje pristatoma menotyrininko ir filokartininko Pauliaus Andriuškevičiaus 442 naujametinių ir kalėdinių atvirukų kolekcija. Tikslas – ne tik parodyti visuomenei eksponuojamus atvirukus, bet ir supažindinti, kaip tuo laikotarpiu atvirukų kūrimą veikė sovietinė ideologija, kokios buvo pasitelktos meninės priemonės.

Parodoje eksponuojami naujametiniai atvirukai, kurie buvo atrinkti pagal šiuos kriterijus: 1953–1990 m. (nuo Stalino mirties iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo); atvirukai, išleisti LSSR leidyklose; atvirukų autoriai (dailininkai, fotomenininkai) – lietuviai; tekstai ant atvirukų (jei jie yra) – lietuvių kalba.

Kolekciją taip pat papildo 12 Maskvoje išleistų naujametinių atvirukų su lietuviškais tekstais, 7 – ideologiniai ir įvairių sovietinių organizacijų bei 23 kalėdiniai atvirukai.

Sovietiniu laikotarpiu su kalėdiniais atvirukais buvo sudėtinga situacija, valstybinės leidyklos jų neleido, paprastai juos slapta leisdavo bažnytinės organizacijos, tiražai buvo labai maži, ant atvirukų nebūdavo jokios informacijos apie leidėjus ar kūrėjus (saugumo sumetimais – kad nebūtų persekiojami). Taip pat į LSSR kalėdiniai atvirukai atkeliaudavo iš JAV – Amerikos lietuvių dėka. Žodis „Kalėdos“ ant sovietinių atvirukų pradedamas vartoti tik nuo 1988 m., kai jau konkrečiai yra nurodomas leidėjas ir dailininkas. Įdomu tai, kad 1990 m. Maskvoje SSRS susisiekimo ministerijos leidykla išleidžia atviruką su užrašu „Džiaugsmingų Šv. Kalėdų“ lietuvių kalba 500 000 egz. tiražu.

Žaismingus naujametinius atvirukus su įvairiais personažais kūrė tokie dailininkai, kaip A. Žilys, B. Cvirkienė, B. Leonavičius, G. Aleksandravičienė, J. Gudmonas, G. Bugajeva, K. Kasparavičius, K. Ramonas, L. Skerstonaitė, L. Glinskienė, N. Šaltenytė, V. Panaskovas, V. Černiauskaitė, J. Gelguda, S. Deltuvienė, M. Ladygaitė, M. Juknytė, A. Rubanikas ir kt.

Ant atvirukų buvo vaizduojami įvairūs objektai: Šv. Onos ir Šv. Bernardinų bažnyčių ansamblis, Vilniaus universitetas ir Šv. Jonų bažnyčia, Vilniaus Arkikatedra, Kauno Rotušė. Populiariausias objektas, kuris buvo piešiamas ant atvirukų, – Gedimino kalno bokštas su iškelta LSSR vėliava.

Išskirtinius atvirukus kūrė fotomenininkai: P. Karpavičius, B. Baltrušaitis, R ir V. Daineliai, J. Jakimavičius, Z. Kazėnas ir kt. Jie fotografuodavo apsnigtą mišką, egles, kaimo trobeles ir dėliodavo įvairias kompozicijas naudodami eglišakius, kankorėžius, kalėdinius žaisliukus, degančias žvakes, pliušinius žaislus, laikrodžius, varpelius ir pan. Šriftus kūrė A. Gurskas, R. Kungytė, J. Zovė ir kt.

Parodos atidaryme lauksime lankytojų su galimybių pasu.