ATVIRUMO DEMENCIJAI FORUMAS

2026 m. rugsėjo 22 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (Konstitucijos pr. 22) vyks „Atvirumo demencijai forumas“ – viena svarbiausių „Atvirumo demencijai dienų 2026“ programos dalių.

VšĮ „Socialiniai meno projektai“ ir asociacijos „Demencija Lietuvoje“ organizuojamame renginyje kultūros, sveikatos ir socialinės srities specialistai bei muziejų profesionalai ieškos būdų, kaip kultūros erdves pritaikyti žmonėms, gyvenantiems su demencija.

Viena pagrindinių forumo temų – iniciatyva „TADAM: atvirų demencijai muziejų tinklas“. Renginyje bus aptariama, kaip muziejų aplinką, komunikaciją ir veiklas padaryti prieinamesnes šią būklę turintiems asmenims bei jų artimiesiems. Užsienio šalių patirtimi forume dalysis viešnios Cristina Bucci iš Italijos ir Bairbre Ann-Harkin iš Airijos.

Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė pabrėžia, kad šalyje su demencija gyvena daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, tačiau dėl stigmos ir paslaugų trūkumo ši grupė dažnai lieka izoliuota.

„Kultūros įstaigos gali prisidėti prie demencijos stigmos mažinimo, žmonių sveikatos ir gerovės stiprinimo. Kviečiame kultūros įstaigas ne tik siūlyti tai, ką jos jau turi, bet pirmiausia įsiklausyti į demenciją turinčių žmonių poreikius ir suprasti, kaip užmegzti ryšį,“ – teigia I. Petkutė.

TADAM idėja bus tęsiama diskusijoje, kurioje dalyvaus trijų nacionalinių Lietuvos muziejų vadovai. Jie dalijasi įžvalgomis apie kultūros erdvių potencialą:

• Dr. Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius: „Muziejus turi būti ne tik fiziškai prieinamas, bet ir emociškai svetingas. Žmonėms, gyvenantiems su demencija, kultūros institucijos gali tapti svarbiais ryšio su pasauliu kontekstais – vietomis, padedančiomis pažadinti prisiminimus, emocijas ir bendrystės jausmą.“
• Dr. Rūta Kačkutė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė: „Muziejaus atvirumas – tai gebėjimas atpažinti skirtingus poreikius ir kurti santykį, paremtą pagarba ir atjauta. Jei muziejuje išmokstame ramiau priimti kitokią žmogaus elgseną, šias žinias išsinešame ir už muziejaus ribų. Taip prisidedame prie empatiškesnės visuomenės kūrimo.“
• Daina Kamarauskienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja: „Muziejų galimybės atsiskleidžia dirbant greta specialistų, besirūpinančių demenciją turinčiais žmonėmis. Vizualus menas ir istoriniai artefaktai pažadina trūkinėjančią atmintį, paskatina nuveikti ką nors smagaus drauge ir leidžia pasijusti ramiau palaikančioje bendruomenėje.“

Forumo programoje taip pat numatytos patyriminės dirbtuvės „Atvirumo įgūdžiai“ bei baigiamoji diskusija „Kaip demencija gali praturtinti gyvenimą?“, kviesianti kelti esminį klausimą: ar visuomenėje matome žmogų, ar tik jo diagnozę?

Organizatoriai: asociacija „Demencija Lietuvoje“ ir VšĮ „Socialiniai meno projektai“.
Asociacija „Demencija Lietuvoje“ atstovauja demenciją turintiems žmonėms bei jų artimiesiems, mažina su šia būkle susijusią stigmą, stiprina pagalbos prieinamumą ir yra pilnateisė tarptautinės organizacijos „Alzheimer Europe“ narė.

Programos partneriai: Lietuvos audiosensorinė biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, LR Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), LSMU Kauno ligoninė, Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacija, Asmens su negalia teisių gynimo agentūra prie SADM, Vilniaus miesto savivaldybė.

Komunikacinis partneris: LRT

Pagrindinis rėmėjas: medicinos kompanija „Eli Lilly“

Rėmėjai: ES programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje, Italijos ambasada, Italų kultūros institutas Lietuvoje.