LEONARDAS KAZOKAS „VEIDAI IR VIETOS“

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus
A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus
Kaina:
Parodos atidarymo renginys nemokamas, kitomis dienomis su muziejaus lankytojo bilietu.

Balandžio 11 d., penktadienį, 17 val. kviečiame į Leonardo Kazoko (1905–1981) tapybos darbų parodos „Veidai ir vietos“, skirtos paminėti dailininko 120-osioms gimimo metinėms, atidarymą. Renginyje prisiminimais apie Leonardo Kazoko asmenybę ir kūrybą dalinsis dukra Dalia Kazokaitė.

Intymaus kamerinio peizažo atstovu tituluojamas L. Kazokas visuomenei pirmiausiai yra pažįstamas kaip tapytojas, kurio kūryboje, pasak tyrinėtojų, dera prancūziškas postimpresionizmas ir lietuviškas jausmingumas. Ši paroda skirta atskleisti itin svarbią bei produktyvią dailininko kūrybos sritį – portretus ir peizažus.

Ekspozicijos pradžią ženklina ankstyvieji 1924–1928 m. Kaune, Šančiuose, sukurti tapybos darbai. Kita dalis eksponuojamų kūrinių buvo sukurti ketvirto dešimtmečio antroje pusėje, kuomet tapytojas pasireiškė stipriausiai ir jo kūryba siejosi su nauja jaunosios kartos meno samprata.

Stiliaus požiūriu L. Kazoko tapyboje jaučiami modernistinių krypčių atgarsiai: ekspresionizmo, impresionizmo, neoklasicizmo. Temos aspektu kūryboje dominuoja gamtos, ypač aplinkos vaizdai iš gatvių ir kavinių gyvenimo, daug portretų, taip pat teminių, tarpukario laikotarpiu populiarių kompozicijų.

Kurdamas dailininkas motyvą nuspalvina savo nuotaikomis. Jo kūrybinį kelią praturtino asmeninė pažintis su užsienio daile, ypač Paryžiaus patirtis, kuomet darbuose spalvų gausa veržiasi iš urbanistinių formų geometrijos. Šio laikotarpio darbuose daugelis dailėtyrininkų akcentuoja L. Kazoko ir prancūzų tapytojo Maurice Utrillo (1883–1955) kompozicinį ir spalvinį panašumą. Tuomet Lietuvos prieškario vyresniųjų dailės fone tapytojo darbai atrodė neįprastai modernūs. Taikliausiai tapytojo kūrybos braižą apibūdino jo mokytojas Justinas Vienožinskis, Kazoko kūrybą pavadinęs spalvinguoju, pajėgiai naujovišku realizmu.

Ir nors Kazokas žinomas ir kaip portreto, natiurmortų, figūrinių kompozicijų kūrėjas, tačiau pagrindinis jo indėlis į lietuvių dailę yra kameriniai peizažai, subtiliai perteikiantys vietovės charakterį.

Parodoje eksponuojami Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomi kūriniai, siekiant pažvelgti, kokią dailininko kūrybos panoramą atskleidžia būtent šių muziejų kolekcijos pagrindas.

Parodos atidarymo renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

Paroda veiks: 2025 04 11–05 25