ARCHAIKA: LIETUVIŲ LIAUDIES MENAS XVIII–XX A.

Ši ekspozicija atveria duris į mūsų tautos XVIII–XX a. kultūrinį palikimą, saugomą Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus lietuvių liaudies rinkinyje, kuriame yra daugiau nei 12 000 mūsų etnokultūrinio palikimo liudytojų.

Ekspozicijos tema „Archaika“ aiškiai nusako atrankos kriterijus: čia pateko seniausi arba per amžius nepakitusias formas išlaikę kūriniai, nepaliesti miestietiškos kultūros, pramoninės gamybos įtakų. Tai – ritualiniai arba buities daiktai, kurie stebina savo formų, technikų, atlikimo sudėtingumu, tačiau dekoru siekia pirmykščių laikų paprastumą. Brūkšnelis, taškas – išeities elementai, kurie virsta seniausiais ženklais (svastika, kryžiumi, žalčiuku, virvele), naudojamais beveik visoje mūsų planetoje.

Kiekvienas eksponatas pateikiamas kaip neįkainojama vertybė. Jis toks ir yra. Analogų neturinti apeiginė taurė, iš kurios jaunieji gerdavo, tikėdamiesi laimės ir visokeriopos gausos. Nuometas – seniausiais ir iki XX a. vidurio nepakitęs moters galvos apdangalas. Šimtaraštė juosta – juosta, nepasikartojančiais ornamentais, kurianti ypatingą pasakojimą, naudojama tik išskirtiniais gyvenimo momentais. Pagalvių piramidė, arklio ašutų papuošalai, baltos drobulės, kultuvės kuria nepakartojamą tikro baltiško santūrumo, tvaraus pasaulio įvaizdį, kurį kiekvienas jaučiame kažkur giliai tik nebemokame to įvardinti. Tai – paroda, kuri primena kodėl mes, lietuviai mėgstame santūrias spalvas, neperkrautas formas, ritmiškus pasikartojimus, kodėl mes šnekame ramiau ir mąstome ilgiau. Tai mūsų identiteto kodas. Tuo pačiu – tai ugdymo erdvė ir įkvėpimo šaltinis visiems jauniems menininkams, norintiems grįžti prie mūsų ištakų.