LIUDAS TRUIKYS. MENAS YRA AUKA KOSMOSO LYGSVARAI

Paroda „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. 

Šiais metais minint žymaus lietuvių scenografo Liudo Truikio (1904–1987) 120-ąsias gimimo metines, parodos rengėjai kviečia į šią asmenybę ir jo kūrybą pažvelgti istoriniame ir kultūriniame egiptomanijos, japonizmo estetikos, krikščioniškojo misticizmo, ezoterinių mokymų ir tautinio stiliaus pasaulinių tendencijų kontekste. Lankytojus pasitiks scenografijos elementais praturtintos, sinesteziškai vaizdą, garsą ir specialiai šiai parodai kvapų menininkės Laimės Kiškūnės sukurtus kvapus į vieningą menų sintezės pajautą jungiančios parodos erdvės.

Parodos lankytojai turės unikalią galimybę pirmieji pamatyti nuo 1948 m. dingusiais laikytus ir 2023 m. Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčioje atrastus Liudo Truikio tapytus tris monumentalius šios bažnyčios presbiteriją puošusius paveikslus, vaizduojančius dvylikos apaštalų procesiją. Šis Vėlyvosios antikos, Bizantijos ir Viduramžių epochų mene gyvavęs ikonografinis siužetas Lietuvoje nebuvo paplitęs, todėl L. Truikio kūrinys yra unikalus mūsų bažnytinės dailės pavyzdys. Restauratorės Teresės Blažiūnienės subtiliai restauruoti, mėliu ir prigesinta aukso spalva tauriai švytintys apaštalai pribloškia savo didybe ir grožiu.

Menininkas išgarsėjo kurdamas dramos bei operos spektaklių scenovaizdžius, kuriuose novatoriškai sprendė jį dominusios menų sintezės problemas, teigdamas, kad dekoracijų išraiškos priemonės turi atitikti muzikinę veikalo struktūrą. Jis originaliai interpretavo senųjų Egipto, Japonijos civilizacijų, krikščioniškosios Vakarų Europos, pagoniškosios Lietuvos bei lietuvių liaudies meno motyvus. Scenografas jautė pareigą tarnauti Šviesai ir laikė meną ta priemone, kuri gali apsaugoti pasaulį nuo chaoso ir užtikrinti Kosmoso harmoniją.

Parodoje taip pat eksponuojami svarbiausieji L. Truikio scenovaizdžių operoms „Trys talismanai“ (1936), „Eglė“ (1939), „Gražina“ (1968), „Madam Baterflai“ (1937, 1959, 1986), „Aida“ (1963–1965, 1975), „Otelas“ (1938, 1983–1984) ir „Don Karlas“ (1959, 1981) eskizai, kuriuose išryškėja unikalūs vizualinių formų simfonizmo principai, keletas įspūdingų teatrinių kostiumų, išskirtiniai menininko sukauptos Rytų ir lietuvių liaudies meno kolekcijos daiktai, L. Truikio ir M. Rakauskaitės portretinės ir jų buto interjero nuotraukos bei asmeniniai užrašai.

Liudas Truikys visuomet žavėjo savo asmenybės jėga – elegantiškos išvaizdos bei rafinuotų manierų kūrėjas, domėjęsis ezoteriniais XIX–XX amžių sandūros mokymais ir gyvenęs egzotika dvelkiančiame bute, buvo tapęs gyva savo meto legenda, kaip ir jo mūza operos solistė Marijona Rakauskaitė (1892–1975).

Jubiliejinių renginių ciklą pratęs Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje 2024 m. lapkričio 12 d. vyksianti mokslinė konferencija „Liudui Truikiui – 120. Sąskambiai“. Konferencijos rengėjai – Aušra Endriukaitienė ir prof. dr. Helmutas Šabasevičius. Pranešimus skaitys doc. dr. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, dr. Miglė Lebednykaitė, dr. Radvilė Racėnaitė, doc. dr. Ramutė Rachlevičiūtė, Rasa Jonė Ruibienė, dr. Vytautas Tumėnas, prof. dr. Rasa Žukienė. Atsiminimais apie L. Truikį dalinsis Rimantas Dichavičius, dr. Audronė Girdzijauskaitė, Aldona Kuprelytė, Bronius Leonavičius, dr. Nijolė Tumėnienė.

Parodos kuratorės – dr. Radvilė Racėnaitė, Rasa Bieliūnaitė, Rasa Ruibienė
Parodos koordinatorė – Lina Pranaitytė
Parodos architektai – Rasa Butiškytė, Saulius Valius („Ekspobalta“)
Parodos dizainerė – Inga Navickaitė („Hands on Press“)
Parodos moksliniai konsultantai ir anotacijų bendraautoriai – dr. Miglė Lebednykaitė („Madam Baterflai“), dr. Tadas Rutkauskas („Aida“), dr. Indrė Šurkutė (triptikas „Apaštalai“)

Parodos organizatorius – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Pagrindiniai partneriai: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Kauno seserų benediktinių vienuolynas

Partneriai: Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Kauno miesto muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Ąžuolyno biblioteka, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Šiaulių „Aušros“ muziejus, UAB „Kvapai verslui”, UAB „Užuovėja”

Informaciniai partneriai: Kaunas pilnas kultūros, Kauno diena, 15min.lt

Tekstų redaktorė – Aurelija Gražina Rukšaitė
Tekstų vertėja – Aušra Simanavičiūtė
Parodos komunikacija – Vida Labanauskienė, Monika Mastavičiūtė, Aistė Šutaitė
Parodos edukaciniai sprendimai – Justė Kutkienė, Milda Norbontė
Edukatoriai – Karolina Sadinauskaitė, Iveta Pociūtė
Parodos prieinamumo sprendimai – Rūta Klevaitė
Parodos kvapai ir kvapų anotacija – Laimė Kiškūnė
Rytietiškų kilimų aprašai - Laura Bohne
Skaitmeninių vaizdų parengimas – Edgaras Austinskas
Parodos įrengimas – „Ekspobalta“, Irmantas Kuskys, Mindaugas Bagdonavičius, Izoldas Smagarauskas

Restauratoriai: Virgilijus Aksamitauskas, Lina Bajoriūnė, Teresė Blažiūnienė, Vita Blažiūnienė, Audronė Petroševičiūtė, Daiva Snitkutė, Milda Šulniūtė, Dalia Valujevičienė

Dėkojame: Nijolei Adomavičienei, Rasai Adomavičienei, Živilei Ambrazaitei, Arūnui Baltėnui, Miglei Banytei, Audriui Beinoriui, Onutei Butkutei, Žygintui Būčiui, Linui Citvarui, Sauliui Dičiūnui, Rimantui Dichavičiui, Aušrai Endriukaitienei, Astai Giniūnienei, Montai Martinsone, Liucijai Mikučionytei, Justei Mocevičiūtei, Mildai Kairaitienei, Dainai Kamarauskienei, Julijai Karaliūnaitei, Violetai Karmalavičienei, Violetai Krištopaitytei-Jocienei, Renatai Kovalčiukienei, Algimantui Kunčiui, Aldonai Kuprelytei, Alisai Ramintai Lampsatytei, Raimondai Norkutei, Egdūnui Račiui, Jurgitai Ragaišienei, Palmyrai Sakalauskienei, Janinai Savickienei, Rokui Sinkevičiui, Kristijonui Sipariui, Jolantai Skurdauskienei, Skirmantei Smilingytei-Žeimienei, Aldonai Snitkuvienei, Kristai Svalbonas, Dainai Tilvytytei, Marijai Valasevičiūtei, Odetai Žukauskienei.

PASKAITŲ CIKLAS LYDINTIS PARODĄ

Visos paskaitos vyks Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55)

Lapkričio 6 d. 17 val.
„Teosofų draugijos idėjos ir jų sklaida XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“. Prof. habil. dr. Audrius Beinorius (Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas). 

Lapkričio 13 d. 17 val.
„Apaštalų procesija“ Kauno šv. Mikalojaus bažnyčioje: L. Truikio kūrinio ikonografija ir kontekstas“. Dr. Indrė Šurkutė (Kauno seserų benediktinių vienuolynas).

Lapkričio 20 d. 17 val.
„Kūrybinės ugnies palaimintas“. Rasa Jonė Ruibienė (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus).

Lapkričio 27 d. 17 val.
„Rericho draugija pasaulyje ir Lietuvoje: ištakos, ryšiai ir idėjos“. Prof. habil. dr. Audrius Beinorius (Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas).

Gruodžio 3 d. 17 val.
„Operos „Aida“ scenovaizdžių ir kostiumų eskizai: egiptologo žvilgsnis į Liudo Truikio kūrybą“. Dr. Tadas Rutkauskas (Vytauto Didžiojo universitetas).

Gruodžio 11 d. 17 val.
„Tolimųjų Rytų dvasios persmelktas Liudo Truikio įvaizdžių pasaulis“. Doc. dr. Miglė Lebednykaitė (Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus dailės akademija).

PRATĘSK MUZIEJAUS PATIRTĮ SU LRT

Panorama | Pralenkęs laiką ir ne iki galo suprastas Liudas Truikys

Renginiai vieši, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.