KARTŪNO KODAS. ALYTAUS MEDVILNĖS KOMBINATO PALIKIMAS

Parodos fokuse – Alytaus medvilnės kombinato dailininkės, jų sukurtų audinių projektai ir pavyzdžiai, gamyklos audinių katalogai – margos raštų enciklopedijos, galinčios atkurti monochrominių vaikystės ir jaunystės fotografijų spalvas, sugrąžinti prisiminimus apie gėlėtas sukneles ar vaikystės miego patalus. Drauge su margaspalvių audinių istorija „Kartūno kodas“ sugrąžina dar margesnius buvusių darbuotojų prisiminimus.

Emocingoje, tarsi ką tik prieš žiūrovą išpakuotoje parodos ekspozicijoje – garsaus fotografo alytiškio Vytauto Stanionio ir jo kolegės Zitos Stankevičienės fotografijos, dokumentuojančios medvilnės kombinatą nuo pat statybų pradžios iki 2019 m. įmonės teritoriją nusiaubusio gaisro, nuo įžvalgių, sovietinius kanonus peržengiančių darbo, švenčių ir buities fotografijų iki įnirtingo 2007 m. darbuotojų streiko fotodokumentikos.

Paroda „Kartūno kodas“ siekia atkoduoti Alytaus medvilnės kombinato palikimą ir šį kodą sugrąžinti mums kaip svarbų savasties genomą.

PARDUOTAS, SUGRIUVĘS, SUDEGĘS: dramatiška Alytaus medvilnės kombinato istorija

1969 m. pradėjęs veikti Alytaus medvilnės kombinatas – didžiausia medvilnės perdirbimo įmonė Baltijos šalyse – užėmė 16 hektarų gamybinio ploto. Šis pramonės gigantas buvo susijęs kone su kiekviena alytiškių šeima, darė įtaką ne tik miesto ekonomikai – formavo Alytaus urbanistiką, socialinę aplinką, kultūrą.

1993 m. „Alytaus tekstilei“ grasino globalizacija – Kinijoje išausti 1 toną medvilnės kainavo triskart pigiau nei Alytuje. Bendrovę galutinai pakirto 1998 m. įvykęs pardavimo sandoris su Singapūro „Tolaram Group“. Po privatizavimo dalis darbuotojų išėjo patys, dalis buvo atleisti.

2007 m. paskelbtas „Alytaus tekstilės“ bankrotas, atleisti 1089 darbuotojai. Jie suorganizavo streiką – reikalaudami nesumokėtų atlyginimų, jėga įsiveržė į gamyklos administracines patalpas ir privertė direktorę pradėti derybas. 2007 įvykusios įmonės griūties mastelį puikiai iliustruoja parodoje eksponuojama vienintelė iš 3890 audyklos staklių išlikusi detalė – aprūdijęs skietas. 2019 m. dalį buvusių gamyklos pastatų nusiaubė 10 val. liepsnojęs gaisras.

Šiuo metu buvusiose „Alytaus tekstilės“ patalpose kuriasi Lietuvos ir užsienio verslininkai. 1980-aisiais atidarytuose Medvilnės kombinato kultūros rūmuose – įspūdingame sovietinio modernizmo architektūros statinyje – veikia gyvybingas Alytaus miesto savivaldybės kultūros centras.

„Kartūno kodas“ – kultūrinis įskiepis šiuolaikiniam Alytui

„Kartūno kodas“ – didelės apimties fabriko tyrimas, pradėtas Alytui rengiantis tapti Lietuvos kultūros sostine 2022 m. Alytaus kraštotyros muziejus ir jo dailininkė šios parodos kuratorė Gintarė Markevičienė-Žaltė siekė ambicingo tikslo – išgryninti „kartūno kodą“ ir lyg įskiepį perkelti jį į miestą. 2022 m. gegužę Alytaus kraštotyros muziejuje atidarytą parodą lydėjo visus metus vykę renginiai mieste. „Kartūno kodą“ Kaune pristato bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“, nuo 2017 m. rengianti parodų ciklą „Didžioji pramonė“. Pirmą kartą geografinės „Mažųjų istorijų“ ribos perkeliamos už Kauno, atkreipiant dėmesį į pramonės atminties tyrimų svarbą visuose Lietuvos regionuose.

Parodos dalyviai:
Fotografai: Vytautas Stanionis, Zita Stankevičienė.
Alytaus medvilnės kombinato dailininkės: Verutė Pociūtė-Balčikonienė, Valentina Keturakytė, Rima Kulpinskaitė-Leonienė, Danutė Makarskienė, Vitalija Maleiškaitė-Makauskienė, Vilija Murauskaitė-Raguckienė, Nijolė Zdanavičienė.
Alytaus medvilnės kombinato darbuotoja Danguolė Žukauskaitė-Ambrazevičienė.

Parodos kuratorė: Gintarė Markevičienė-Žaltė.

Parodos grafinis dizainas: Julija Tolvaišytė-Leonavičienė.

Parodos ekspozicijos dizainas: Gintarė Markevičienė-Žaltė.

Koordinatorė: Auksė Petrulienė.

Parodos partneriai: Alytaus kraštotyros muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“.