WILLIAMO KENTRIDGE'O PARODA „TAI, KO NEPAMENAME“

William Kentridge (g. 1955, PAR) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs, vienas įtaigiausių šių laikų menininkų – pirmą kartą pristato parodą Lietuvoje ir Kaune, iš kur kyla jo šeimos litvakiškos šaknys. Mes neprisimename dalykų dėl daugybės priežasčių: galbūt tai buvo slepiama nuo mūsų, o gal mūsų galvos buvo perpildytos lengvesnėmis, labiau paguodžiančiomis mintimis, arba dėl to, kad neturime postūmio ieškoti ryšių tarp skirtingų savo ir kitų istorijų, – teigia parodos menininkas, kviesdamas nebijoti užglaistyti atminties įtrūkius, kad aiškiau supratume tiek dabartį, tiek patys save. 

Menininkas augo Pietų Afrikoje, įstabios gamtos ir pramoninio kraštovaizdžio kontrastų pažymėtame Johannesburge, kurti pradėjo dar aparteido metais, tad jo kūriniai neatsiejami nuo visa persmelkusios vietos jausenos ir aštrių temų – žmogaus teisių, rasinės ir turtinės nelygybės, revoliucijos, gluminančios akistatos tarp garbingų idealų ir gėdingos, į žmogaus orumą pasikėsinusios kasdienybės.

William Kentridge, augęs advokatų, gynusių nukentėjusius nuo aparteido, šeimoje, studijavo politikos mokslus, po kurių – vizualius menus, aktorystę ir režisūrą, visur save išbandė, kol įvairūs pilietinės ir kūrybinės raiškos būdai susiaudė į unikalų meninio kalbėjimo būdą, išgirstamą ir įsiklausomą parodų lankytojų visuose pasaulio žemynuose ir svarbiausiuose meno centruose. W. Kentridge‘ui yra natūralu kalbėti apie politines, pilietines ir socialines realijas kūryboje – tai skiriamasis jo kūrybos bruožas, kaip ir tai, kad jis genialiai žongliruoja tarp turinio aštrumo ir paveikios estetikos, neišleisdamas parodos žiūrovo, nesupurčius jo išankstinio nusistatymo ar stereotipinio požiūrio. Juos teks pamiršti Kentridge parodoje „Tai, ko nepamename“.

William Kentridge kūrinių įtaiga slypi menininko gebėjime parodoje sukurti dalyvavimo įvykiuose atmosferą. Ekspozicijoje ne tik apžiūrime atskirus kūrinius, bet keliaudami menininko ir su juo nuo 2005-ųjų dirbančios scenografės Sabine Theunissen pasiūlyta parodos trajektorija patiriame iš įvairių žanrų kūrinių sukonstruotas alternatyvias mąstymo ir pasaulio matymo visatas. Savo studijoje kūrybinį procesą Kentridge pradeda nuo dvimačio statiško piešinio anglimi. Nutrindamas, papildydamas ir fotoaparatu fiksuodamas pokyčius, menininkas sukuria judančius paveikslus – video kūrinius ir ciklus, juos derina su režisuoto filmavimo scenomis, sluoksniuoja parodos erdvėje, papildydamas statiškais, kinetiniais, garsiniais objektais, iškelia dalį piešinių ant galerijos sienų ir laiptų, sukurdamas atviras ir intymias erdves kiekvienam žiūrovui. Pats atlieka performansus, tampa filmų personažu, režisuoja operas, kuria jų scenografijas ir mikropasaulius. Ir viską daro su aplinkui jį suburtus profesionalus uždegančia aistra, užkrečiamai ieškodamas geresnės savo ir žmonijos versijos.

Kaune Europos kultūros sostinės programoje pristatoma paroda „Tai, ko nepamename“ kalba apie žmonijos puoselėjamą selektyvią atmintį. Faktų, istorijų, atsiminimų išstūmimas kaip savisaugos ar propagandos priemonė būdingas tiek Johannesburgo, tiek Romos, tiek ir Kauno žmonėms. Visi pasirenkame (kartais net privalome tai daryti psichikos stabilumo), ką prisiminti, o ką išstumti iš atminties. Tad realiu laiku mūsų tikrovės suvokimas yra paveiktas mąstymo pertrūkių, kuriuos menininkas siūlo užpildyti, kad praturtėtų mus supančio pasaulio supratimas: „Tai turėtų užpildyti visas mūsų ir mano supratimo spragas. Tai, ko mes neprisimename, nes galbūt tai buvo nuo mūsų paslėpta, arba mūsų galvos buvo perpildytos lengvesnėmis, labiau guodžiančiomis mintimis, arba negalėjome sukaupti energijos, kad rastume sąryšius tarp savo istorijų“ William Kentridge grįžta į šalį, kurioje jo šeimos ir tautos istorija iki šiol išstumta į atminties paraštes. Menininkas tai daro, tikėdamasis užpildyti savo atminties trūkius ir tuo pačiu kalbėtis su mumis apie tai, ko sąmoningai ar nesąmoningai nepamename. Jis kviečia mus į dialogą su savimi, o gilūs, socialinio jautrumo ir paveikios estetikos kupini kūriniai padeda suakumuliuoti Kentridge minimą energiją, reikalingą sujungti išdaužytos istorijos įvykių krislelius į prasmingas mozaikas, lyg veidrodis atspindinčias į jį žiūrinčius.

Parodos kuratorė: Virginija Vitkienė
Parodos architektė: Sabine Theunissen