Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
K. Donelaičio g. 64, LT-44248 Kaunas (korespondencijai)
V. Putvinskio g. 55, Kaunas (įėjimas lankytojams)
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 190755932
Apie M. K. Čiurlionio dailės muziejų
 |
 |
Tekstas lengvai suprantama kalba
|
dailės muziejus yra Kaune. Jis veikia nuo 1921 metų. Šis muziejus yra vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje. |
|
|
Dailės muziejus yra vieta, kur galima pamatyti meno kūrinius:
|
|
|
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis tapė paveikslus, kūrė muziką, rašė knygas. Taigi jis buvo dailininkas, kompozitorius ir rašytojas. Čiurlionis gimė 1875 metais ir mirė 1911 metais. Čiurlionį žino visame pasaulyje. |
 |
|
Čiurlionio muziejuje surinkti jo kūriniai. Paveikslai ir piešiniai. Muziejuje galima paklausyti Čiurlionio muzikos įrašų. |
|
|
su Lietuvos dailės istorija.
Rodo senovinius meno kūrinius. Iš jų matyti, kaip žmonės gyveno senovėje. Kokių turtų turėjo, kaip atrodė, kuo domėjosi. |
|
|
Muziejaus kiemelyje galima pamatyti senovinių Lietuvos kryžių. |
|
|
pažintinės programos. |
 |
Kas rodoma Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus salėse?
Lietuvos dailė nuo 14 iki 19 amžiaus
|
Muziejuje galima apžiūrėti senovinius meno kūrinius. Pamatyti, kas tada domino menininkus. Stebėti, kaip keitėsi menininkų darbai. Kokius istorinius įvykius menininkai vaizdavo. |
 |
|
rodomi seniausi meno kūriniai, tai:
|
 |
|
 |
|
 |
|
rodomos vertingos skulptūros iš Lietuvos bažnyčių. Šios skulptūros yra gotikinės. Gotika yra architektūros ir dailės stilius. Pasaulyje gotikinė skulptūra atsirado 13 amžiuje. O pas mus 14 amžiuje, po Lietuvos krikšto. Šias skulptūras darė meistrai iš kitų šalių - Čekijos, Lenkijos, Livonijos, Prūsijos ir Vokietijos. Paskui skulptūras ėmė daryti ir lietuvių skulptoriai. |
 |
|
Trečioje salėje rodomi įvairūsmeno kūriniai:
Muziejuje galima sužinoti šių kūrinių atsiradimo istorijas. |
 |
|
populiarūs Lietuvoje. Portretus turtingi žmonės dovanojo vieni kitiems. Portretais puošė namus ir bažnyčias. |
 |
|
Lietuvos didikų portretai. Pacų, Oginskių, Zavišų ir kitų garsių giminių portretai. |
 |
|
Tado Kosciuškos portretas. Tadas Kosciuška vadovavo sukilimui prieš Rusijos valdžią. Jis nutapė save ant vėduoklės. |
 |
|
buvo mokoma tapyti. Atsirado Vilniaus meno mokykla. Čiurlionio muziejuje galima pamatyti jos mokinių darbų. Karolio Rypinskio ir Jono Damelio. Taip pat jų mokytojo Jono Rustemo. |
 |
|
Bet Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Todėl mokytis dailės jaunuoliai važiavo į Rusiją ir Vakarų Europą. Čiurlionio muziejuje rodomi Peterburgo akademijos studentų iš Lietuvos darbai. Tado Goreckio, Jono Chruckio, Mykolo Elvyro Andriolio. O dar Vincento Dmachausko ir Eduardo Mato Romerio. |
 |
|
Čiurlionio muziejuje galima pamatyti iš prabangių siūlų išaustų juostų. |
 |
|
įdomių daiktų. |
 |
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba
|
jo sukurti darbai. Vienu metu čia galima pamatyti daugiau nei 100 paveikslų. Šie paveikslai apsaugoti specialiais stiklais. Kad lankytojai galėtų geriau paveikslus apžiūrėti. |
 |
|
Čiurlioniui rūpėjo, iš kur atsirado pasaulis. Jam patiko tapyti gamtą. |
 |
|
žmogaus gyvenimo prasmė. Jis stengėsi suprasti žmogaus jausmus. |
 |
|
Čiurlionio muziejuje galima išgirsti jo kūrinius „Miške“ ir „Jūra“. |
 |
|
Taip pat Čiurlionis fotografavo ir rašė knygas. |
 |
|
daugiausia jo kūrinių pasaulyje. Tie kūriniai yra:
|
 |
Lietuvių liaudies menas nuo 18 iki 20 amžiaus
|
Čiurlionio muziejuje saugomi ir seniausi liaudies meno kūriniai. Šių kūrinių muziejuje yra labai daug. Šie kūriniai puošti brūkšneliais ir taškais. |
 |
|
Ant šių kūrinių matome seniausius ženklus. Tai svastika, kryžius, žalčiukas ir virvelė. Šiuos ženklus galite pamatyti visame pasaulyje. |
 |
|
Senoviniai meno kūriniai yra labai vertingi. Čiurlionio muziejuje saugoma jaunavedžių taurė. Gerdami iš jos jaunavedžiai tikėjosi turėti laimės ir turto. |
 |
|
Įdomus yra senovinis ištekėjusios moters galvos apdangalas. Šis apdangalas vadinasi nuometas. |
 |
|
Dar galima pamatyti:
|
 |
|
Kultuvė yra medinis įrankis, kurį naudodavo skalbiant. |
 |
|
Senoviniai daiktai yra neryškių spalvų. Jie yra paprasti ir gražūs. Šie daiktai skatina lankytojų norą kurti. |
 |
Tekstą lengvai suprantama kalba rengė Jūratė Žeimantienė, Ramunė Lebedytė Undzėnienė.
Tekstą vertino „Vilniaus Viltis“ Socialinių dirbtuvių lankytojai Valda Dzemionaitė, Robertas Medveckis, Olga Podzemelnaja.
Iliustracijos parengtos naudojant paveikslėlius iš: https://www.limis.lt/, https://www.freepik.com/, https://pexel.com/ bei muziejaus pateiktų fotografijų.
.png)
