PARODA „NEABEJINGOS“

Nuo gegužės 17 d. kviečiame į naują parodą „Neabejingos“ – apie moters polinkį rūpintis kitais.

Istorinė Prezidentūra kviečia į dar vieną pusmetinę istorijos pamoką. Šį kartą žvelgsime, kokias formas tarpukariu įgavo prigimtinis moterų polinkis rūpintis kitais. Parodoje „Neabejingos“ eksponuojamos nuotraukos pasakos apie moteris, kurios savo rūpestingumą realizavo dirbamos visuomeniškai naudingą darbą, besirūpindamos labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, kovodamos už moterų lygias teises balsuoti, dirbti ir kurti.

Kodėl mums šiandien tai turėtų rūpėti? Visų pirma, gyvenimas šalia neprognozuojamos valstybės reikalauja didesnės moterų mobilizacijos, jungimosi į įvairias organizacijas ir pasirengimo vėl dengti tam tikras socialines sferas, jei valstybei tektų gintis nuo priešo. Visų antra, žvilgsnis į tarpukario moterų veiklos pamokas labai akivaizdžiai parodo, kad ne viską turi ir gali spręsti valstybė, labai daug ką gali nuveikti aktyvūs kartu veikiantys žmonės. Ir, trečia, tarpukario moterys savo darbais tikrai nusipelnė atminimo ženklų, vietos istorijos vadovėliuose ir mūsų atmintyje. O kiek tokių atminimo ženklų moterims viešoje erdvėje matote jūs?

Susivokusios moterys jau lietuvių tautinio sąjūdžio metu kovojo už Lietuvos laisvę ir modernios lietuvių tautos formavimąsi. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jos jungėsi į valstybės atkuriamąjį darbą ir sunkiu momentu, kai teko ginti trapią laisvę, stojo valstybei į pagalbą. Švietimas, moterų mobilizacija į šalpos komitetus, mitingus, aukų rinkimą, slaugą palengvino valstybės naštą vyrams ginklu ginant šalį. 1919 m. tapusios visateisėmis pilietėmis, jos įsitraukė ir į valstybės valdymą. 1920–1926 m. 11 moterų buvo išrinktos Seimo narėmis.

Per keletą pirmųjų nepriklausomybės metų sužydėjo ir moterų visuomeninė veikla. Moterys aktyviau ėmė reikštis viešojoje erdvėje, sparčiai vienijosi į draugijas: stiprino senąsias ir steigė naujas, atliepiančias modernius moterų ir visuomenės poreikius. Jų veiklos dėmesio centre buvo moterų teisės, kultūrinė veikla, moterų edukacija, ekonominė ir socialinė moterų gerovė. Skaitlingiausia tarpukario organizacija buvo Lietuvių katalikių moterų draugija, turėjusi skyrius ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir provincijoje. Jos ne tik rinko lėšas, globojo vaikus ir motinas, rūpinosi moterų švietimu, leido spaudą, bet ir padovanojo Lietuvai pirmąją moterų dainų šventę, nes, kaip rašyta spaudoje: „Per dainą į tautos širdį“. Nepriklausomybės kovų metais gimė ir Lietuvių moterų globos draugija, kuri ne tik kovų metu, bet ir visą nepriklausomybės laikotarpį rūpinosi našlaičiais ir nepriteklių kenčiančiais vaikais, išlaikė kelias prieglaudas, amatų mokyklas, rūpinosi gabesnių vaikų galimybėmis siekti aukštesnio mokslo. Ir tai tik keletas pavydžių, kuriuos išvysite parodoje.

Parodą organizuoja Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Parodos kuratorė – istorikė Marija Navickaitė.
Parodos draugai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Galaunių namai-muziejus, Kupiškio etnografijos muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Lietuvos sporto muziejus, Lietuvos švietimo muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus.
Projekto informacinis partneris – „Kauno diena“.
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Paroda yra projekto „Apie neabejingus žmones vakar, šiandien ir rytoj“ dalis.