EGZOTIKA. PRIGIMTINIS KŪRYBIŠKUMAS

M. K. Čiurlionio dailės muziejus
M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Nuo gruodžio 4 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) atidaroma paroda „Egzotika. Prigimtinis kūrybiškumas“, kviečianti ne į tolimus kraštus, bet į savąją kitoniškumo gelmę, glūdinčią arčiau, tarp mūsų – močiutės skrynioje, medžio drožinyje, dainoje, pasakoje, kurią girdėjome vaikystėje ir niekada nesupratome iki galo.

Tai kelionė po savosios kultūros gelmes, atskleidžianti mūsų paveldą – nuo senųjų apeigų iki buities daiktų. Joje pasirodo tie „kitoniškumo“ atspalviai, kurie, būdami mūsų kultūros dalimi, stebina, glumina mus šiandien. Čia susitinka baltiška simbolika, krikščioniškos vizijos, įvairių tautų įtaka, Vakarų ir Rytų kultūrų pėdsakai.

Paroda kuria dialogą su praeitimi, mėgina prakalbinti daiktų pasaulį, supantį mus, su keistenybėmis ir jose slypinčiomis paslaptimis. Šis palikimas nukelia į praėjusių laikų būvį, savo paslaptinga gyvensena, tarmėmis, simbolika, mitiniais motyvais ir archajiškais ritualais. Tai dialogas – tarp „seno“ ir „naujo“, tarp „savo“ ir „svetimo“. Galima išgirsti daiktų kalbą, prisiliesti prie laiko sluoksnių, kuriuose užsikonservavo apeigos, garsai ir pasakojimai.

Šioje parodoje tautosaka – sakmės, pasakos, patarlės, užkalbėjimai, dainos, raudos – pateikiama kartu su materialiąja kultūra, nes niekada žmonės jos nuo gyvenimo neatskyrė. Kur ėjo, ką dirbo, visur dainavo, pasakojo, kalbėjo posakiais ir priežodžiais, žaidė. Tą darė kasdien, bet ir ypatingais gyvenimo tarpsniais. „Jei nebūčiau dainavus, būčiau neišgyvenus“, – ne kartą liudyta. Dainuodami, žaisdami žmonės mezgė ir palaikė tarpusavio ryšius. Tai, ką šiandien vadiname tautosaka, buvo jų mintys ir jų kalbinė gyvastis.

Drąsi šiuolaikinė kūryba tęsia mitologijos ir tautosakos tradiciją. Mitinė Laima atgimsta dirbtinio intelekto sukurtoje vizualizacijoje, o Onutės tremties daina įgauna formą – vaizdinę, emocinę, lyg ir sapną. Technologijos perkuria mitą, leidžia jį išgyventi kitaip: kitokia kalba, bet ta pačia širdimi.

Prigimtinis žmogaus santykis su aplinka yra kūrybinis: tai vidinio pasaulio išraiška per detales, jausmus, žodį, garsą ir vaizdą. Iš skirtingų epochų sukaupti eksponatai yra šio santykio liudininkai: audinių raštuose įaustas gyvenimas; skulptūrose, tapyboje – emocija, tikėjimas ir kasdienybės veidai; buities reikmenys liudija tylius praėjusius gyvenimus; archyviniai tekstai, negatyvai, vaizdo ir garso įrašai, kaip laiko mašina, leidžia žvilgtelėti į pasaulį, kuriame laikas teka kitaip.

Savo tapatybę mes nuolat perrašome iš kartos į kartą, išlaikydami tai, kas svarbu, ir įsileisdami tai, kas nauja. Susitikime su savimi, su tuo, ką buvome primiršę, su tuo, kas mums atrodo svetima, bet iš tikrųjų – labai sava. Egzotika glūdi čia pat, aplinkui, tereikia apsidairyti ir išgirsti, ji – lūpose, tekstilės klostėse, prisiminimuose.

Kuratorės: Janina Savickienė, Giedrė Šmitienė, Jurga Valatkaitė, Daina Kamarauskienė
Koordinatorė Kristina Liepinaitė

Architektė Sigita Kundrotaitė-Savickė
Grafikos dizainerė Lina Mozūraitė
Prieinamumo koordinatorė Rūta Klevaitė
Edukacinė programa: Neringa Paskačimaitė, Armandas Čiapas
Komunikacija ir rinkodara: Vida Labanauskienė, Monika Mastavičiūtė, Agnė Pinigienė, Aistė Šutaitė, Milda Žiūkaitė
Audiovizualinis: turinys Linas Citvaras, Gabrielius Laurinaitis, Rytis Želnys
Instaliacija: Irmantas Kuskys, Mindaugas Bagdonavičius, Izoldas Smagarauskas, Jonas Linkus

Tautosaka rinkta iš „Lietuvių liaudies dainyno“, „Lietuvių patarlių ir priežodžių“, „Lietuvių tautosakos“ tomų, taip pat iš Nijolės Laurinkienės, Daivos Vaitkevičienės, Norberto Vėliaus, Bronislavos Kerbelytės, Jurgitos Ūsaitytės, Birutės Jasiūnaitės, Nijolės Marcinkevičienės, Janinos Samulionytės etninės kultūros tyrimų. Už patarimus dėkojame tautosakos ekspertėms Aušrai Žičkienei, Jūratei Šlekonytei, Jurgai Sadauskienei. 

Organizatorius Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Partneriai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, LLTI Lietuvių tautosakos archyvas, LMTA Muzikinio folkloro archyvas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Ukmergės kraštotyros muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla, Eglės galerija

Informaciniai partneriai: LRT, Kaunas IN

Paroda veiks: 2026 12 04 – 2027 04 04