„MODERNIOJI FOTOGRAFIJA ISPANIJOJE 1950–1970“

M. K. Čiurlionio dailės muziejus
M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Kaina:
parodos atidarymo renginys nemokamas, kitomis dienomis su muziejaus lankytojo bilietu

Lapkričio 12 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) vyks parodos „Modernioji fotografija Ispanijoje 1950–1970“ atidarymas. Jį papuoš flamenko šokėjos Elenos Tello Dobilaitės atliekamas šokis „DUELE“, sukurtas pagal Patricijos Carión Costa choreografiją. Šokėja pasirodys vilkėdama flamenko mados dizainerės Rimos Pocevičienės specialiai šiai progai kuriamą kostiumą.

Šeštasis ir septintasis XX a. dešimtmečiai buvo lemiamas laikotarpis Ispanijos meniniam modernėjimui. Pilietinio karo pasekmių, kultūrinės izoliacijos ir Franco diktatūros fone nauja fotografų karta pradėjo ieškoti alternatyvių raiškos formų, siekdama įtvirtinti fotografijos, kaip savarankiškos meno šakos, autonomiją ir kurti naujus santykius tarp vaizdo ir realybės.

Parodoje pristatomi vieni svarbiausių šios transformacijos atstovų, tarp jų – penki Ispanijos nacionalinės fotografijos premijos laureatai Gabriel Cualladó, Joan Colom, Carlos Pérez Siquier, Ramón Masats ir Alberto Schommer, taip pat kiti ryškūs menininkai – Francesc Català-Roca, Xavier Miserachs, Oriol Maspons, Ricard Terré, Francisco Gómez, Nicolás Muller, José María Artero, Francisco Ontañón ir Jesús de Perceval.

XX a. pirmoje pusėje Ispanijos fotografijoje dar buvo ryškios XIX a. pabaigoje vyravusio piktorializmo apraiškos. Jo propaguotojai siekė meninio pripažinimo, priartindami fotografiją prie tapybos ar grafikos. Vėlyvasis piktorializmas, susijęs su regionalizmo estetika, tradicijų, populiarių tipažų ir nacionalinių kraštovaizdžių išaukštinimu, rado palankią terpę Franco režimo laikotarpiu.

Tačiau kaip priešprieša šiai tradicijai, XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių metais iškilo nauja fotografų karta, atnešusi svarbių pokyčių į Ispanijos fotografijos meną. Šie menininkai atsisakė idealizuoto vaizdavimo principų, dokumentinį ir humanistinį požiūrį nukreipdami kasdieniam žmonių gyvenimui, miesto aplinkai bei socialiniams pokyčiams.

Fotografų draugijos Madride ir Barselonoje tapo svarbiais šios transformacijos centrais. Čia susikūrė tokios grupės kaip „La Palangana“ Madride ir „El Mussol“ Barselonoje, o jų nariai, nors ir su skirtingus meniniais požiūriais, ieškojo naujų raiškos galimybių ir būdų realybės perteikimui.

Šie jų raiškos ir sklaidos siekiai buvo pastebėti 1956 metais Almerijoje įkurto fotografijos žurnalo AFAL, kuriam vadovavo José María Artero ir Carlos Pérez Siquier. Žurnalas subūrė fotografus iš visos Ispanijos, skatindamas keistis idėjomis ir kurti ryšius su tarptautiniais fotografijos judėjimais. 1958 metais išleistas Ispanijos fotografijos metraštis (Anuario de la fotografía española) buvo stimulas įgyti daugiau bendrumo bei žinomumo.

Nepaisant skirtumų, šiuos fotografus vienijo bendras noras vaizduoti Ispaniją, tačiau ne tokią, kaip ją demonstravo oficialieji Franco režimo šalininkai, o šalį, kupiną socialinės nelygybės, miestų transformacijos ir tvyrančios priešpriešos tarp tradicijų bei modernumo. Tad šis palikimas tapo pamatu šiuolaikinei Ispanijos fotografijai ir padėjo įtvirtinti jos vietą platesniame tarptautinio meninio modernizmo kontekste.

Lapkričio 13 d. 16.30 val. vyks parodos „Modernioji fotografija Ispanijoje 1950–1970“ kuratoriaus Nicoláso Llorenso Lebeau'o paskaita.

Lektorius apžvelgs šeštojo ir septintojo dešimtmečių Ispanijos fotografijos pokyčius Europos meninio avangardo kontekste ir atkreips dėmesį į frankistinio režimo įtaką šios šalies istorinei ir kultūrinei raidai.

Paskaitoje bus analizuojama XX a. 3 ir 4 deš. Ispanijos fotografijos avangardo kūryba, kurią stipriai paveikė pilietinis karas ir po įsivyravusi diktatūra, taip pat bus pristatoma 6 deš. iškilusi nauja fotografų karta, kurios tobulinamos vizualinės raiškos priemonės iš esmės sugriovė piktorializmo ir akademiškumo principus.

Paskaitoje bus aptariamas ir atsinaujinusios fotografijos bei kitų to paties laikotarpio meno judėjimų, ypač ispanų informalizmo, ryšys, lektorius akcentuos estetinių eksperimentų svarbą formuojant kritinį požiūrį į to meto visuomenę.

Paskaita vyks ispanų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Parodos kuratorius: Nicolás Llorens Lebeau

Parodos organizavimas: Vilma Dobilaitė
Parodos dizainerė: Lina Mozūraitė
Parodos koordinatorė: Gintarė Žaltauskaitė-Mikutavičienė
Organizatoriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, ValenciaPhoto
Partneriai: Centro Pérez Siquier, Ispanijos ambasada

Renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

Paroda veikia: 2026 11 12 – 2027 02 28