IRENOS MIKOS PARODA „PORTRETAS III“

Irenos Mikos tapybos ir objektų paroda „Portretas III“.

Parodos „Portretai III“ drobėse ištapyti arba kai kuriais atvejais netgi tarsi į jas įrašyti, įrėžti atvaizdai tarsi išsiveržia iš rėmų, nulipa nuo sienų ir stoja erdvėje vaizduojamą reiškinį atskleidžiančiais artefaktais. Tapybos priemonėmis išsakytų minčių pratęsimas erdviniais arba į rėmus bandančiais tilpti objektais – ilgai viduje brandintas, išlauktas, ieškotas judesys. Kai kuriais atvejais visa tai dar labiau praplečia rašytojos Saros Poisson gretutiniai tekstai.

Paroda „Portretai III“ – prieš metus vykusios parodos „Portretai“ koncepcijos bei raiškos tąsa. Jau tada I. Mikai rūpėjo išeiti iš tradiciškai suvokiamų šio žanro kontūrų, jai buvo svarbi mintis, kad portretą gali turėti ne tik konkretus asmuo ar gyva būtybė, bet ir reiškinys ar abstrakcija. Šįsyk menininkė renkasi kurti ne tik asmenų, bet ir reiškinių ar idėjų portretus – reiškinius, tokius kaip laikas ar mūsų sensoriniai santykiai, ji tarsi suasmenina, padaro atviresnius žmogiškai komunikacijai, dialogui. Tad ši paroda – tarytum menininkės pasirinkto žanro refleksija, atskleidžiant naujų, netikėtų jo raiškos būdų. Iki šiol tapiusi daugiausia konkrečių asmenų arba gyvenimo reiškinių portretus, paveiksluose ji siekė atvaizduoti ne išorinį pavidalą, o atskleisti esmę, nuotaiką, atmosferą arba savo asmeninį santykį. Dabar gi menininkė laisvai interpretuoja žanrą, atvaizdų kūrybinei raiškai pasirinkdama gatavus, vadinamuosius ready made, objektus arba instaliatyvias detales.