„KAUNO MENININKŲ NUOTYKIAI“ – PARODA VAIKAMS BEI HUMORO IR ISTORIJŲ MĖGĖJAMS

Dalios Bieliūnaitės paroda „Kauno menininkų nuotykiai“, skirta vaikams bei humoro ir istorijų mėgėjams.

Parodos autorė Dalia Bieliūnaitė daugiau nei aštuonerius metus dirbo gide ir edukatore Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Čia ji dalinosi įkvepiančiomis istorijomis iš menininkų gyvenimo, padėjo pažinti liaudies kūrybą ir, pasitaikius progai, iliustravo smagiausias ir įdomiausias savo darbo akimirkas. Ši komiksų ir iliustracijų paroda pristato Kauno menininkus. Taip pat tapytoją ir kompozitorių M. K. Čiurlionį, kuris šiame mieste rengė Antrąją lietuvių dailės parodą, čia yra įkurtas ir jo vardo muziejus.

Parodos atidarymo metu vyks edukacinė programa, kurios metu komiksų autorė pasakos kūrinius įkvėpusias istorijas. Praktinėje užsiėmimo dalyje turėsite galimybę susikurti atvirlaiškį – komiksą su labiausiai įsiminusia Kauno menininkų įstorija.

Dailininko šuo
Seniai seniai, prieš šimtą metų ir dar truputį, gyveno Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Jis labai mėgo tapyti, rašyti muziką, sekti pasakas. Kol Čiurlionis kurdavo, jį saugodavo šunelis Liamoris, labai mielas ir nuoširdus sutvėrimas. Dabar šio šuniuko portretas, kaip ir kiti Čiurlionio paveikslai, saugomas M. K. Čiurlionio galerijoje Kaune. Šioje knygelėje mergaitė užklydusi į galeriją sutinka su dailininku besišnekučiuojantį šunelį Liamoriuką.

Žinomų kauniečių numylėtiniai
Komiksuose sutiksite rašytoją Juozą Tumą-Vaižgantą, jau tapusį paminklu, kartu su savo taksu Kauku. Kompozitoriaus Juozo Gruodžio šunis ir ožkytę, kuri visus nurungdavo, kovodama už savo vietą ant sofos greta šeimininko. Scenografą Liudą Truikį, kalbinantį kaimynystėje gyvenančią voverę, dažnai užsukdavusią pasisvečiuoti. Skulptoriaus Juozo Zikaro šeimyną, kuriai priklausė ypatingo charakterio ponių pėdkelnes žnaibiusi kalakutė. Na ir, žinoma, gamtininko Tado Ivanausko augintinius: varną Krumkelį ir meškėną Kukulį. Apie jų išdaigas buvo girdėjęs turbūt kiekvienas to meto kaunietis.

Gyvenimus jungianti kūryba
Kaune pradėjus statyti pirmąsias operas, dainininkų buvo ieškoma ir užsienyje. Pakviesta dainuoti Valstybės teatre, 1923 m. į Lietuvą atvyko Amerikoje gimusi ir augusi Marijona Rakauskaitė. Savo veržlumu ir elegancija ji išsiskyrė iš kitų operos solisčių ir greitai pavergė klausytojų širdis.
Teatre Marijona susipažino su jaunu talentingu dailininku Liudu Truikiu. Tapusi jo gyvenimo drauge, dainininkė daug prisidėjo prie jo kūrybos. Abu tikėjo, kad jų poros tikslas yra grąžinti pasauliui menų – muzikos ir dailės – sintezę.

Skambantys Žemaitijos miškai
Ši istorija pasakoja apie scenografo Liudo Truikio vaikystę. Žymus dailininkas gimė Pagilaičių kaime, skambant namiškių dainuojamoms liaudies dainoms. Jis augo apsuptas tankios girios ir ežerų, nuo kurių kylantis rūkas susipindavo su žemaitiškomis giesmėmis. Čia dailininkas atrado vaizdo ir garso vienovę, kurią po to kurdamas vis bandydavo atkartoti.

Kūryba gamyboje
Kauno fabrikuose gana svarbią vietą užėmė dailininkai, dirbantys išpildytojais ir ruošiantys etalonus masinei gamybai. Apie sovietmečiu įmonėse dirbusius menininkus yra išlikę nemažai įdomių istorijų. Jūsų dėmesiui pateikiame keletą to meto Dailininkų sąjungos narių nutikimų.

Parodos atidarymas viešas, bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.