ISTORINĖ LR PREZIDENTŪRA

Kai ponia Flora Čechavičienė 1844 m. iš Dominikonų vienuolyno Kaune išsinuomojo žemės sklypelį ir jame pradėjo statyti gyvenamąjį namą, ji nė įtarti negalėjo, kokio aukšto statuso pareigūnai jame gyvens ir lankysis, ar kokie reikšmingi sprendimai čia bus priimami. Pagal kapitono Fiodoro Vinterio projektą pastatytas namas kelis kartus buvo tobulinamas ir gražinamas, pakeitė kelis šeimininkus, kol 1866 m. tapo prabangiais Kauno gubernatoriaus rūmais. Pirmojo pasaulinio karo metais pastate šeimininkavo okupacinė vokiečių valdžia, o 1915 m. ir 1916 m. trumpam buvo apsistojęs ir Vokietijos imperatorius Vilhelmas II. Kaunui tapus laikinąja sostine ir iš buvusių gubernatorius rūmų iškrapščius paskutinį okupacinės vokiečių civilinės valdžios atstovą Liudviką Cimerlę, 1919 m. rugsėjo 1 d. į pastatą įsikėlė Lietuvos Respublikos prezidentas. Respublikos prezidentų rezidencija šie rūmai buvo iki pat 1940 m. birželio 15 d. sovietų okupacijos. Tarpukariu Prezidentūra tapo vienu iš svarbiausių politinio gyvenimo centrų. Čia dirbo ir gyveno visi trys nepriklausomos Lietuvos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius. Rūmuose kredencialus valstybės vadovui teikdavo užsienio šalių pasiuntiniai, rengti pasitarimai ir oficialūs priėmimai. Sodelyje vyko ne viena įspūdinga valstybinė šventė. Rūmų sienos matė daugybę džiaugsmingų ir dramatiškų valstybei įvykių (1926 m. karinis valstybės perversmas, Lenkijos, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos ultimatumų svarstymai.).

Po karo pastate įsikūrė Pionierių namai, o 1955 m. pastatas perduotas Mokytojų namams. 1989 m. pabaigoje rūmai buvo perduoti Kauno valstybiniam istorijos muziejui (dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus). 1996 m. sodelyje pastatytos iš bronzos lietos trijų tarpukario prezidentų figūros: Antaną Smetoną atvaizdavo skulptorius Alfonsas Vaura, Kazį Grinių – Stasys Žirgulis, Aleksandrą Stulginskį – Vytautas Narutis. Nuo 1998 iki 2003 m. vyko pastato restauracija. Vytauto Didžiojo karo muziejų perėmus Krašto apsaugos ministerijai, istoriniai Prezidento rūmai 2004 m. atiteko Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijai, o 2005 m. liepos 1 d. buvo perduoti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui.

Istoriniuose rūmuose įsikūręs muziejus savo ekspozicijomis, parodomis, renginiais, mokslo ir mokslo populiarinimo straipsniais bei kita veikla pasakoja moderniosios Lietuvos valstybės kūrimo istoriją, skatina didžiuotis savo valstybe. Nuolatinė muziejaus ekspozicija įrengta Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui bendradarbiaujat su Vytauto Didžiojo karo muziejumi. Muziejuje tyrinėjama ir pristatoma Prezidento institucijos, Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentų ir kitų to meto valstybės kūrėjų, laikinosios sostinės ir Lietuvos visuomenės raidos istorija. Čia galima pamatyti, kaip vos per du dešimtmečius Kaunas iš Rusijos imperijos gubernijos miesto virto modernia šalies sostine, kaip valstybė sutvirtėjo ir subrandino tokį stiprų jos piliečių patriotizmą, kurio įveikti nepajėgė net beveik penkis dešimtmečius trukusi sovietų okupacija.