Tėvas

KONSTANTINAS ČIURLIONIS

 (1851–1914)

Mikalojaus Konstantino tėvas. Gimė laisvų valstiečių Stanislovo ir Onos Čiurlionių šeimoje, Guobiniuose (kaimas, dabar priklausantis Druskininkų sav.). Vaikystėje Konstantinas mėgo gamtą, bet visai nesidomėjo ūkiu. Svajojo tapti vargonininku. Liškiavoje baigė vienuolyno mokyklą, papildomai mokėsi pas Liškiavos vargonininką muzikos ir pradėjo savarankiškai vargonauti. Pirmoji jo darbo vieta buvo Liškiavos bažnyčia – joje susipažino su būsima žmona Adele Radmanaite. Šioje bažnyčioje jie ir susituokė. Po vedybų jaunavedžiai išsikraustė į Varėnos kaimą, kur ir gimė jų pirmagimis Mikalojus Konstantinas. Apie 1877 m. šeima persikėlė gyventi į Ratnyčią, o 1878 m. Konstantinas Čiurlionis buvo pakviestas dirbti Druskininkų bažnyčios vargonininku. Tuomet jis su jauna šeima grįžo gyventi ir ūkininkauti į Guobinius.

Daugiau kaip 20 santuokos metų Čiurlioniai neturėjo nuosavo būsto, glaudėsi pas giminaičius, būstą nuomojosi. Apie 1896 m. už paskolą nusipirkęs nuosavus namus (dabar M. K. Čiurlionio namai-muziejus), tėvas perstatė vieną iš pastatų ir pavertė jį šeimos gyvenamuoju namu. Namelį prie gatvės paruošė vasarotojams ir kiekvieną vasarą jį išnuomodavo. Įsigijęs nuosavus namus, tėvas užveisė sodą, kuriame augo obelys, kriaušės, slyvos. Vargonininko alga per mėnesį tesiekė 10 rublių, tad šeimos biudžetą tėvas dar papildydavo rašydamas žmonėms prašymus ir skundus į valdžios įstaigas, perrašinėdamas įvairius dokumentus. Apsigyvenęs Druskininkuose, tapo aistringu žveju. Meškeriodavo paprastai Nemuno įlankoje, o pagautas lydekas parduodavo. Pats gamindavosi meškeres, o žiemą iš pušų šaknų pindavo baltus krepšius grybautojams.

Tėvas Konstantinas buvo linksmo būdo, mėgdavo vaikščioti į svečius, pasakoti anekdotus. Su svečiais būdavo sąmojingas ir šnekus, o su vaikais – gana griežtas. Bet jei kuris vaikas pasirodydavo gabus mokslui ar muzikai, visada pastebėdavo ir pagirdavo. Raštingas tėvas žiemą daug skaitydavo, mėgdavo vaikams pasakoti medžioklės nuotykius. Tiesa, laimikis domino mažiausiai – didžiausias malonumas Konstantinui būdavo vaikščioti po miškus ir sekti paukščių bei žvėrių gyvenimą. Namuose tėvas praleisdavo mažai laiko, tik vyriausiajam sūnui parvažiavus pasikeisdavo, pralinksmėdavo ir ilgam pasilikdavo.

Parašyk mums, kai įstosi į konservatoriją, ir apie jų papročius ten, ir parašyk, ar įsitaisei paltą, o labiausiai prašome dažniau rašyti ir kai jau pažinosi miestą ir turėsi pinigų, sužinok dėl giesmynėlio, jei bus galima. Bučiuojame Tave visi  (Iš Konstantino Čiurlionio laiško sūnui M. K. Čiurlioniui, 1901)

Nors Čiurlioniai save laikė lietuviais, jų šeimoje buvo kalbama lenkiškai. Tik apie 1905 m. vyriausiasis sūnus, grįžęs iš Varšuvos, pradėjo akcentuoti lietuvių kalbos svarbą ir kasdienį vartojimą. Tėvas Konstantinas tapo lietuvių tautinio atgimimo šalininku. Druskininkų bažnyčios kunigas B. Wołejka, sužinojęs, kad vargonininkas palaiko lietuvių tautinį atgimimą, atleido jį iš pareigų. Tėvas sunkiai išgyveno šį smūgį, tai atsiliepė jo sveikatai, o Čiurlionių šeimai prasidėjo sunkūs laikai. Tačiau Konstantinas ir toliau skaitė lietuvišką literatūrą, kol turėjo sveikatos, vaikščiodavo į Ratnyčios bažnyčią klausyti lietuviškai skaitomų pamaldų.

Biografiniai faktai:

1851 m. gimė Guobinių kaime.

Lankė liaudies mokyklą Liškiavoje, papildomai mokėsi muzikos pas Liškiavos vargonininką.

1874 m. susituokė su Adele Radmanaite, užaugino 9 vaikus.

Dirbo vargonininku Liškiavos, Varėnos, Ratnyčios ir Druskininkų bažnyčiose.

1906 m. Druskininkų bažnyčios kunigo atleistas iš pareigų už demonstratyvią lietuvybę.

1914 m. mirė, palaidotas senosiose Druskininkų kapinėse.

****************************************************************************** 

EN

KONSTANTINAS ČIURLIONIS

 (1851–1914)

The father of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Konstantinas was born into the family of free peasants Stanislovas and Ona Čiurlionis in Guobiniai – a village that is now part of the Druskininkai municipality. From an early age, Konstantinas was deeply drawn to nature but showed little interest in farming. Instead, he dreamed of becoming an organist. He graduated from the monastery school in Liškiava and pursued music studies under the guidance of the local church organist. Soon, he was playing the organ independently. His first job as an organist was at the Liškiava church, where he met his future wife, Adelė Radmanaitė. They were married in that same church and later moved to the town of Varėna, where their first son, Mikalojus Konstantinas, was born. Around 1877, the family moved to Ratnyčia, and a year later, Konstantinas was invited to become the organist at the Druskininkai church. The family then returned to Guobiniai, where they resumed farming and settled into community life.

For more than 20 years of marriage, the Čiurlionis family did not have their own home, often staying with relatives or renting housing. Around 1896, they purchased their own house (which is now the M. K. Čiurlionis House-Museum) with a loan. Konstantinas rebuilt one of the buildings as the family residence and converted a smaller house by the street into a rental for summer vacationers. After buying their home, Konstantinas planted an orchard where apple, pear, and plum trees grew. At the time, his monthly salary was only 10 roubles, so he supplemented the family’s income by drafting petitions and complaints for people to submit to government agencies, and copying various documents. Once settled in Druskininkai, Konstantinas became an avid fisherman, often fishing in the Nemunas Bay. He sold the pike he caught and crafted his own fishing rods. In winter, he would weave white baskets from pine roots for mushroom pickers.

Father Konstantinas had a cheerful disposition and loved hosting guests, telling jokes and engaging in conversations. He was witty and talkative with visitors, but quite strict with his children. However, whenever one of the children showed a talent for science or music, he was quick to notice and praise them. Being literate, Konstantinas read a lot during the winter months and loved sharing stories with his children, especially tales of his hunting adventures. The catch itself mattered little to him; his greatest pleasure lay in walking through the forests, observing the life of birds and animals. Although he spent little time at home, Konstantinas’s mood would brighten whenever his eldest son returned. At these times, he would brighten up and stay for longer conversations.

Write to us when you enter the conservatory and tell us about the customs there. Also, let us know if you’ve managed to get a coat. Most of all, we ask that you write more often. Once you’ve settled into the city and have a bit of money, please inquire about the hymnal, if possible. We all send our kisses. (From Konstantinas Čiurlionis’s letter to his son M. K. Čiurlionis, 1901)

Although the Čiurlionis family considered themselves Lithuanians, Polish was spoken at home. It was only around 1905, when the eldest son returned from Warsaw, that the importance and everyday use of the Lithuanian language became emphasized. Konstantinas became a supporter of the Lithuanian national revival. When the priest of the Druskininkai church, B. Wołejko, discovered that the organist supported this movement, he dismissed Konstantinas from his duties. This blow was difficult for Konstantinas to bear, and it affected his health, bringing hard times to the Čiurlionis family. Despite these challenges, Konstantinas continued to read Lithuanian literature as long as he was able, and he would often travel to the Ratnyčia church to attend services in Lithuanian.

Biographical Facts

1851 Born in the village of Guobiniai.

Attended a people’s school in Liškiava and took music lessons from the local organist.

1874 Married Adelė Radmanaitė; together they raised nine children.

Worked as an organist in the churches of Liškiava, Varėna, Ratnyčia, and Druskininkai.

1906 Dismissed from his post by the Druskininkai priest for promoting Lithuanian nationalism.

1914 Passed away and was buried in the old cemetery of Druskininkai.