Nuo romantizmo laikų Lietuva buvo suvokiama ir vaizduojama kaip miškų ir pelkių kraštas. Šį vaizdinį mielai perėmė simbolizmo dailininkai. Paskaitoje bus kalbama, kiek ir kokiu būdu XX a. I pusėje Lietuvos vaizdinys dailėje buvo susietas su miškais ir pelkėmis, kaip ir kodėl šis vaizdinys kito, kuo jis išskirtinis ir kuo tipiškas Šiaurės ir Vidurio Europos šalims.

Ši paskaita – tai parodos „Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“ renginių ciklo dalis.