„SKAUSMO SIUVĖJA“ ELŽBIETOS DAUGVILIENĖS (1886–1959) KŪRYBOS PARODA

Nuo 2026 m. gruodžio 4 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) kviečiame į Elžbietos Daugvilienės kūrybos parodą „Skausmo siuvėja“.

Elžbieta Daugvilienė siuvo skausmą – dūris po dūrio jungdama perplėštą, išdarkytą, sumaitotą tikrovę.

Savamokslė menininkė, jaunystėje išmokusi siūti modisčių mokykloje, šį įgūdį perkėlė į kūrybą – skausmo prisodrintas skirpsto žievės skulptūras, įkvėptas asmeninių ir kolektyvinių patirčių.

„Skausmo siuvėja“ – tai paroda apie siuvimą kaip atsaką į traumą. Jos šaknys siekia 1863 m. sukilimą – sukilėlio senelio ištrėmimą ir nužudymą bei šeimos egzilinę patirtį po represijų. E. Daugvilienės kūryboje atsiveria ir platesnis istorinių katastrofų kontekstas: Antrojo pasaulinio karo žiaurumai, Holokaustas, sovietinis smurtas.

Siuvimas parodoje įgyja archetipinę prasmę. Jis tampa veiksmu, kuriuo mėginama sujungti išdraskytą tikrovę. Žaizdos užveriamos, tačiau randai lieka – kaip atminties ženklai, atsisakantys paklusti užmarščiai.

Skirpsto – medžio, kurį E. Daugvilienė suvokė kaip kenčiantį, žievė virsta randuota žmogaus oda. Jos sluoksniškumas, šiurkšti faktūra ir trapumas atliepia pačios atminties prigimtį. Gamtoje skirpstas atsikuria vegetatyviai – leisdamas atžalas iš šaknų ar kelmo net žuvus antžeminei daliai. Nykdamas ir vėl ataugdamas, jis tampa atsparumo ženklu – tokiu, kuris atpažįstamas ir kenčiančio žmogaus patirtyje. Šis atsparumas įkūnytas ir pačiuose E. Daugvilienės kūriniuose.

Parodoje pirmą kartą bus pristatoma menininkės kūrybinio palikimo visuma, apimanti ne tik muziejuje saugomus, bet ir paveldėtojos išsaugotus, iki šiol neeksponuotus unikalia technika sukurtus kūrinius.

Parodos kuratorė: Vilma Kilinskienė

Parodos dizaineris: Jonas Vaikšnoras

Parodos partneriai: Kauno regioninis valstybės archyvas, Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakultetas, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas, Lietuvos nacionalinis muziejus