IRENOS MIKOS TAPYBOS DARBŲ PARODA „PASKENDĘS NEMUNO SLĖNIS“

Irenos Mikos tapybos darbų paroda „Paskendęs Nemuno slėnis. Skiriama Samylų įlankos šventei Pėdos marių dugne“.

Paroda skiriama Nemuno slėnyje palaidotiems 35 kaimams,  725 sodyboms, piliakalniams ir bažnyčioms, kurias paskandino dirbtinai suformuotos Kauno marios, atminti. Kauno marios užliejo 66 kvadratinių kilometrų plotą, buvo sunaikinti sielininkų, ūkininkų, miškininkų kaimai, sugriauti žmonių gyvenimai... Dabartinių marių dugne buvo iškirsti miškai ir sodai, iškeltos kaimų kapinaitės, sodybų pastatai, žemėmis užpilti šuliniai.

Dailininkę Ireną Miką sukrėtė lietuviškoji Atlantida. Suluošinti senelių, vaikų likimai, atgimsta žmonių, gyvenusių marių dugne paskendusiuose kaimuose, vadinančių save „dugniniais”, prisiminimuose, legendose, papročiuose ir dainose, atliekamose „Samylų senolių” folkloro ansamblio, kuris dėl unikalumo įrašytas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Šios istorijos išsaugojimui nuo 1999 metų kas penkeri metai organizuojamos konferencijos, įkurta Samylų įlankos bendruomenė, kuri jau beveik dešimtmetį kasmet organizuoja teatralizuotas šventes „Pėdos marių dugne“.

Irenos Mikos vaizduotės bei minčių, jos vidinės dvasinės savijautos ramybėje nepalieka noras spalvomis prisiliesti prie Lietuvos Nemuno slėnio tragedijos. Taip gimsta ekspresyvioji bei niūrioji saviraiška – spalvojauta bei potėpių kaligrafija. Negailestingoji, prievartinė gyvenimo realybė bei jos sąlygotas saviraiškos tragizmas. Parodoje eksponuojami Apnarų, Laumėnų, Guogų, Šilėnų kaimo motyvai: medžiai, statiniai, ten gyvenusių žmonių figūros.