Vilkas

VALERIJA ČIURLIONYTĖ
(1896–1982)

Trečioji M. K. Čiurlionio sesuo. Dėl spindinčių akių ir tvirto charakterio vyriausiojo brolio praminta Vilke, Vilku, šias pravardes išsaugojo visą gyvenimą (net ir Valerijos užaugę vaikai taip laiškuose kreipdavosi į savo mamą). Remiantis sesers Jadvygos atsiminimais, Valerija buvo didelė entuziastė, optimistė ir gerų žinių pranešėja. Šeimoje yra išlikęs pasakojimas, kaip Mikalojus Konstantinas, pasitelkęs Valeriją į pagalbą, kartą rodė hipnotizavimo pavyzdį. O iš Varšuvos parvežė Valerijai dovanų pačiūžas. Valerija buvo sunki ir nevikri, tad sesei Jadvygai teko lakstyti iš paskos ir padėti atsikelti kaskart jai parvirtus. Valerija groti mokėjo, bet labiau ją domino piešimas. Ji dažnai stebėdavo vyriausiąjį brolį, besidarbuojantį teptuku. Nuolat visko klausinėjo, rūpinosi, kad teptukai būtų švarūs ir paruošti darbui.

Valė – šaunuolė mergina, fiziškai išsivysčiusi kaip Herkulis, beveik visada linksma, bet kai užpyksta, įsiaikštija, na tai jau visiškai nieko nepadarysi – nors taip retai atsitinka. Irgi skambina – bet jau ne taip ypatingai kaip Petrelis, Jonelis ir Jadzytė, vis dėlto skambina neprastai ir daugiausia Bachą. (Iš M. K. Čiurlionio laiško broliui Povilui, 1909)

Pradžios mokyklą Valerija baigė Vilniuje, paskui grįžo namo padėti tėvams. Po brolio Mikalojaus Konstantino mirties 1911 m. išvyko į Kauną padėti jo našlei auginti dukrelę Danutę. 1914 m. rugsėjo 8 d. vokiečių artilerijai bombardavus Druskininkus, Čiurlionių šeima pasitraukė į Vilnių. Mama Adelė su vaikais išvyko į Maskvą, o Valerija, susirūpinusi brolio paveikslais, liko Lietuvoje. Aplinkiniai buvo nustebinti jaunos merginos ryžto, drąsos ir protingo planavimo. Padedama Stepono Kairio, Valerija paruošė paveikslus kelionei ir atskiru vagonu išvežė juos į Maskvą. Vėliau rūpinosi jų grąžinimu į Lietuvą. 1919 m. ištekėjo už Romo Karužos, kartu jiedu keliavo po Ameriką, Afriką, Europą. 1945 m. Paulius Galaunė pakvietė Valeriją Karužienę dirbti į Valstybinį dailės muziejų Kaune. Jos darbas labiausiai buvo susijęs su brolio dokumentų ir kūrinių rinkimu, tvarkymu ir restauravimu.

Drąsa, užsispyrimas ir ryžtas – neatsiejami nuo Valerijos asmenybės. Ji vyko į Maskvą tartis dėl Kaune naujai statomos galerijos su specialia įranga M. K. Čiurlionio darbams saugoti. M. K. Čiurlionio namų-muziejaus atidarymas 1963 m. birželio 16 d. – tai pat Valerijos nuopelnas. Ji apie 10 metų beldėsi į įvairias institucijas, siekdama gimtinėje įkurti brolio vardo memorialinį muziejų ir iki mirties reikliai rūpinosi jo reikalais.

Biografiniai faktai:

1896 m. gimė Druskininkuose.

Vilniuje baigė pradžios mokyklą.

1911 m. mirus M. K. Čiurlioniui, gyveno Kaune, padėjo Sofijai Čiurlionienei auginti dukrą Danutę.

1912 m. mokėsi Vilniuje, Šaričių vid. mokykloje. Buvo pašalinta už demonstratyvią lietuvybę.

1915 m. frontui artėjant prie Vilniaus, išvežė M. K. Čiurlionio paveikslus į Maskvą.

1916 m. Maskvoje lankė K. Juono dailės studiją ir filosofijos bei istorijos kursus.

1918 m. grįžo į Lietuvą, rūpinosi M. K. Čiurlionio paveikslų grąžinimu.

1919 m. ištekėjo už Romo Karužos, užaugino du vaikus.

Studijavo dailę, filosofiją, pedagogiką 1920–1925 m. Leipcige ir Berlyne, 1925–1927 m. Ciuriche, 1932 m. Vienoje.

1945 m. pradėjo dirbti Valstybiniame dailės muziejuje Kaune.

1960 m. parengė spaudai pirmą M. K. Čiurlionio laiškų, straipsnių ir literatūros kūrinių publikaciją „M. K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę: laiškai, užrašai ir straipsniai“.

Įkūrė M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų Druskininkuose. Muziejus atidarytas 1963 m.

1982 m. mirė Kaune, palaidota Eigulių kapinėse.

**************************************************************************************

EN

 

VALERIJA ČIURLIONYTĖ
(1896–1982)

 

The third sister of M. K. Čiurlionis, Valerija was affectionately nicknamed “She-Wolf” or simply “Wolf” by her eldest brother, a reference to her shining eyes and strong-willed character. These nicknames stayed with her throughout her life – even her grown-up children addressed her this way in letters. According to the memoirs of her sister Jadvyga, Valerija was an enthusiast, an optimist, and a constant bearer of good news. A family story recalls how Mikalojus Konstantinas once demonstrated an example of hypnosis with Valerija’s help. He also brought her a pair of skates from Warsaw as a gift. Valerija, who was somewhat heavy and clumsy, often fell while skating, prompting Jadvyga to run after her and help her back up. Though she could play the piano, Valerija was more passionate about drawing. She frequently watched her eldest brother painting, asking questions, ensuring that the brushes were clean and ready for use.

Valė is a remarkable girl with an impressive physique – almost like Hercules. She is almost always cheerful, but when she does get angry, she can be quite obstinate and difficult to appease, though such instances are rare. While she plays the piano, she does so less diligently than Petrelis, Jonukas, and Jadzė, yet she plays remarkably and mostly Bach. (From M. K. Čiurlionis’s letter to his brother Povilas, 1909)

Valerija completed primary school in Vilnius before returning home to help her parents. After the death of her brother Mikalojus Konstantinas in 1911, she moved to Kaunas to assist his widow in raising their daughter, Danutė. On September 8, 1914, when German artillery bombarded Druskininkai, the Čiurlionis family fled to Vilnius. Their mother, Adelė, left for Moscow with the younger children, while Valerija, deeply concerned about her brother’s paintings, chose to stay behind in Lithuania. Those around her were struck by her determination, courage, and practical foresight. With the assistance of Steponas Kairys, she prepared the paintings for transport and delivered them to Moscow in a separate railcar. Later, she oversaw their return to Lithuania. In 1919, Valerija married Romas Karuža, and together they travelled through America, Africa, and Europe. In 1945, Paulius Galaunė invited Valerija to join the staff of the State Museum of Art in Kaunas. There, she primarily worked on collecting, organizing, and restoring her brother’s documents and artworks.

Courage, stubbornness, and determination were inseparable traits of Valerija’s character. She travelled to Moscow to negotiate the construction of a new gallery in Kaunas, equipped with special facilities for preserving the works of M. K. Čiurlionis. The opening of the M. K. Čiurlionis House-Museum on June 16, 1963, was largely thanks to Valerija’s efforts. For nearly a decade, she persistently appealed to various institutions, determined to establish a memorial museum in her brother’s name in their homeland. Until her death, she remained deeply committed to preserving and caring for his legacy.

Biographical Facts:

1896 Born in Druskininkai.

Completed primary school in Vilnius.

1911 After the death of her brother M. K. Čiurlionis, moved to Kaunas to help Sofija Čiurlionienė raise their daughter, Danutė.

1912 Studied at the Sisters of Charity Secondary School in Vilnius; expelled for expressing Lithuanian nationalist views.

1915 As the front approached Vilnius, transported M. K. Čiurlionis’s paintings to Moscow.

1916 In Moscow, attended Konstantin Yuon’s art studio and took courses in philosophy and history.

1918 Returned to Lithuania and oversaw the repatriation of her brother’s paintings.

1919 Married Romas Karuža; the couple raised two children.

1920–1925 Studied art, philosophy, and pedagogy in Leipzig and Berlin.

1925–1927 Continued studies in Zurich.

1932 Studied in Vienna.

1945 Began working at the State Museum of Art in Kaunas.

1960 Compiled and prepared for publication the first edition of M. K. Čiurlionis. On Music and Art: Letters, Notes, and Articles.

Founded the M. K. Čiurlionis Memorial Museum in Druskininkai, which opened in 1963.

1982 Passed away in Kaunas and was buried in the Eiguliai Cemetery.